Šukuosena - Nauja galva

Kadangi man davė penkias dienas poilsio, jog atsigaučiau, o aš nesijaučiau taip blogai, jog man reiktų atsigauti, tai užsiėmiau visokiomis nesąmonėmis. Ir viena iš jų, pakeičiau šukuoseną, Norėjau jau seniau, bet tam reikia laiko, O šiuo metu aš jo turiu. Aštuonios valandos pynimo. Aštuonios valandos pešimo. Aštuonios valandos sėdėjimo ant nepatogios kėdės. Pirmos dvi praėjo visai neblogai. Antros dvi praslinko jau lėčiau, po to gavau valandėlę poilsio ir pietų. Bet užtat keturios paskutinės buvo nuostabios, nes tai vyko miniatiūriniame kirpėjos (tiksliau šukuotojos, nes ten nelabai ką kerpa) būdelėje, buvo šeštadienio popietė.. Visos rajono moterys ir merginos sugužėjo pas kirpėja : vienu metu mūsų ten buvo apie dešimt. Visos klega, pasakoja, kita dainuoja, trečia auklėja kažkieno vaikus, kurie ten buvo nuo ryto. Ateina moteriškė, nukerpa jai praėjusias “kasas“, ištraukia siūlus, nes afrikietuškos šukuosenos yra labai smagus ir patogus metodas : reikia turėt minimum kokių septynių centimetrų plaukus, kuos supina ratu, kaip kokia sraigę aplink galvą, gaunasi toks kaip takelis, lietuvoj vadinamu krokodiliuku.. Ir tada išsirenki kokias nori sruogas, garbanotas, ilgas, trumpas, šviesias, natūralias ar sintetines ir tau jas prisiūna prie tos supintos kasytės. Po to jas nudažo jeigi nori kitos spalvos, išpučia, sulipina ir nauja šukuosena. Tai va, kadangi man pynė viską (ir nieko nesiuvo), darbo buvo daug, tai buvo įdarbintos visos rajono moterys, kurios turėjo nelaimės užsukti į tą grožio saloną kai aš buvau. Atėjau ryte, dešimtą, ir išėjau septintą. Jau sutemus, nes naktis Afrikoje ateina neperspėjus, tik plumt ir nukrenta.. Bet užtat kiek gyvenimo taj mažoj mažoj būdelėj..