Pradžia

Turbūt pradėt sunkiausia. Net ir dabar, sukūriau blog'ą, išsirinkau spalvą, padidinau teksto dydį, o rašyt... reikia pradėt.

Ryt keliu sparnus į Kamerūną. Tai bus mano pirmoji humanitarinė misija. Pavyko pakliūti pas Gydytojus be sienų (kas nežinot, vikipedijoj aprašyta) ir pasiūlė misiją Centrinės Afrikos Respublikos pabėgėlių stovykloje.

Dirbsiu turbūt nelabai egzotiškai skambantį darbą - administracinį (biudžetai, buhalterija, įdarbinimai, atlyginimai ir visi kiti administraciniai leidimai bei popierizmai). Aš baigiau projekto koordinatoriaus studijas, bet pirmai misijai labai sunku susirasti darbą būtent šioje pozicijoje, nes reikia patirties misijose. Bet vistiek nuo kažko pradėti reikia.

Šią visą savaitę praleidau Ženevoje mokymuose, išmokau beprotiškai daug dalykų, net galva plyšta. Bet vakare grįžus į viešbutį taip tykiai nyku vienai. Ramybė prieš audrą..
Be to gavau ir lietuviškų linkėjimų: yra vienas lietuvis kuris dirba ten (t.y. dirbo, dabar dirba turbūt kitos šalies toje pačioje organizacijoje) jau dvidešimt metų. Ir yra jo sūnus. Taip kad kol kas regis aš trečia. Gal daugiau atsiras?

Rytoj kelyje praleisiu dvyliką valandų, bet viskas bus gerai. Man dažniausiai neblogai sekasi judančiuose aparatuose miegoti. Turėčiau praleisti sostinėje, Jaundė, dieną ar dvi ir tada bus dar viena kelionė automobiliu visiskai prie CAR sienos. Be to, prasidėjo liūčių sezonas, tai žiūrėsim kokie bus keliai... Liūčių sezonas reiškia ir maliarijos "sukilimą", nes uodų daugiau. Bet nesijaudinkit, aš dabar labai skiepyta ir labai daug vaistų turiu. Be to būsiu apsuptą gydytojų.

Daugiau nelabai turiu ką papasakoti, be to rašau su lietuviškom raidėm, tai sekasi labai lėtai... Parašysiu kai nuvažiuosiu, tikiuosi rasti internetą.

Bučkiai visiems

Ieva

Nuotrauka iš Togo.