Tradicinė medicina

Sveiki, 

Na va, dvi savaitės pilnos įspūdžių ir atradimų. Bet labiausiai noriu jums papasakoti apie savo susitikimus su vietos tradiciniais gydytojais. Nuėjau pas vieną, kuris ir kvartalo šefas, ir gydytojas, vyriškis puikiai nusiteikęs pasidalinti savo išmanymu. Pradžioj pasiskundė jog šalyje sunku gyventi, jis turi 21 vaiką (neklausiau kam tiek gimdyt, matyt kai neturi nieko, tai nors vaikų gali turėt), neturi ką valgyti ir pan. 

Taigi, mano pasakų skrynelė atsidarė, man buvo tuojau pat parodytas džiungių gyvūno kailis, ant kurio visus būrimus ir užbūrimus reikia atlikti. Koks tai gyvūnas, nežinojo nei pats būrėjas (būrėjas nėra tikslus vertimas, bet kaip jį pavadint lietuviškai aš nežinau. Raganius? Užbūrėjas? Tradicinis medikas - turbūt pažodžiausiai tiksliausias, bet irgi, priklauso, kokį žodį versi, bet svarbiausia jog jūs mane suprantat). 

Pirmiausia man papasakojo apie tai, ka daryti kai tavo kūną naktį raganos valgo. Pasirodo, reikia arba šuns arba ožkos, kurio kūnu suvalgytą vietą galima pataisyti, pakeisti. O tas naktinis raganų valgymas pasirodo kylą, kai kas nors ko nors pavydi. 

Arba kai kuris nors turi daugiau nei kiti, jam labiau sekasi, galima jį suparalyžuoti. Jis besijuokdamas man pasakojo, jog šitą būrimą paralyžuojant, ligoninėj vadina poliomielitu ir bando gydyti. Bet jiems niekaip nepavyksta, nes tai ne liga, o raganiškas paralyžius. 

Su naktiniu švilpuku galima "užnešti" žmogui nušokimą nuo proto, kvailystę. Taip pat naktinis švilpukas (toks pagaliukas, ant kurios dedamos tam tikros pudros su skirtingais tikslais) gali sustabdyti lietų. Kai paklausiau kodėl tada karo nesustabo, vietinis šviesuolis man atsakė, kad miesto meras pinigų nemoka, o be pinigų burtai neveikia. Bet, pagalvojęs pasigyrė, jog jiems jau pavyko sušvelninti karą. 

Taip pat, blogo linkint, galima paimt žmogaus širdį. Dažnai blogų kėslų turintis ją net ant medžio gali pakabinti. Tokiu atveju paimtąją širdį pakeičiama vištos širdimi. Beje, kad tau paimta širdis, sužinai, nes ateina liga. Matyt ir man Kamerūne turbūt kažkas buvo širdį ant medžio pakabinęs, kad net ligoninėje turėjau gulėti. 

Mano susitikimas su tradiciniu gydytoju buvo apgaubtas kaimo vyrų buvimo, kurių vis daugėjo, jie antrino, vertė ir aiškino man visas smulkmenas. Supratusi jog galo istorijoms nebus, atsiprašiau už ilgą trukdymą ir patraukiau toliau, pas tradicinę vaikų gydytoją. 

Moteriškė su Mango marškinėliais sėdinti ant kėdės pavėsinėje neatrodė panaši į raganą. Bet užtat patirties turėjo nemažai, nes mums su ja bekalbant atėjo šeima su dviem sergančiais vaikais. Bandėm sakyt jog sveikatos centre, netoliese, mes priimam visus nemokamai, tėvų tai neįtikino. Užtat raganaitė mums paaiškino jog nėščios moterys negali valgyt žirafos (neatrodo jog šitoje šalyje tai būtų dažniausiais patiekalas), voverių ir žuvies. Žuvies pavalgiusi nėščioji pagimdys vaika su grioveliu per galvos vidury (vėliau su medikais išsiaiškinau, jog taip gali nutikti kai moteris negauna pakankamai skysčių). Ta griovelį ji gali išgydyti per porą metų, ant smiliaus ir didžiojo vaiko suglaustų pirštų dedama iš medžio tošies ir upės sraigių kriauklių padarytą kremą. 

Nuo maliarijos sakė geriausiai padeda karštas vanduo su druska. Tuo tikint nesunku paaiškinti ir didelį mirtingumą nuo šios ligos. 

O marazmą, ne senatvinį nukvakimą, bet nuo valgio trūkumo sukeltą ligą mažiems vaikams, ji gydo nusiprausdama su sergančiu vaiku.

Vėliau susitikau su kunigu, kuris irgi labai norėjo pasikalbėti. Tad mano mandagus prisistatymas virto trijų valandų pokalbiu. Grįžus namo skaičiau tibetiečių "Gyvenimo ir mirties knygą", nes nebesupratau, nei kuo tikėt, nes kas tikra, nei kas gerai. Tik tai, kas mums atrodo normalu, taip atrodo tik mums. Bet mano atsparos suvokimo taškas yra kiek išbalansuotas. Gero sekmadienio!