Qui êtes-vous ?

Ma photo
Cameroon
Po dešimties metų Paryžiuje, penkerių metų darbo restorane, milijono tautiečių klausimu "Kur galima skaniai Paryžiuje pavalgyti?", "Ką galima įdomaus ir neturistiško Paryžiuje pamatyti?" papasakosiu kur aš skaniai valgau ir kur einu, kai nenoriu nei turistų, nei eifelio bokšto. Bet tai yra mano nuomonė, mano mėgstamos vietos, mano paprastos dienos.

dimanche 1 février 2015

Apie projektą ir mano darbą

Sveiki, 

Šiandien jums pabandysiu papasakoti apie projektą ir apie mano darbą tenai. 

Projektas yra padėti miesto universitetinei regioninei ligoninei. Ligoninė didelė, yra ir operacinė ir vaikų skyrius ir moterų gimdymo skyrius. Žodžiu, viskas ko reikia ligoninei. Su vaistine ir laboratorija. Tik... visos seselės ir gydytojai ten idrba iki 14 val. O jeigu jūs blogai pasijusite po pietų, teks palaukti rytojaus arba leistis kelionėn pas Dievulį. 

Gydytojai be sienų yra jau šiek tiek daugiau nei metai šiame mieste. Istorija paprasta: viena prancūzė vienuolė, besidarbuojanti šioje ligoninėje kaip administratore, sesele, gimdimų priiminėtoja jau 43 metus, po šią šalį supurčiusios krizės, pati paskambino kažkada senai praktiką atlikusiam šioje ligoninėje ir jau kelerius metus pas gydytojus be sieno dirbančiam medikui irgi prancūzui, paprašė pagalbos. 

Tai va, visus 2014 metus mūsų organizacija darbavosi visuose ligoninės skyriuose, bet po truputį pradėjo mažinti. Nes politika tokia - padėti tik emergency atvėjais. Ir jau dabar ligoninė turėtų po truputį išgyventi pati. Tad šiandien baigėm darbą ir gimdymo skyriuje, likome tik pediatrijoje. Dar padedame vaistais.

Miesto vyskupijoje jau metai kaip glaudžiasi 350 miesto musulmonų, kuriuos kaimynai krikščionys išvijo iš namų, sugriovė jų namus, perėmė jų verslus. O ir jau mėnuo kaip ten gyvena 86 miesto kongoliečiai. Nes juos irgi išvijo, prie kompanijos. Tad ten organizuojame vieną sveikatos dieną per savaitę, kai atvažiuojame su vaistais ir medikų komanda.

Ir plėtojame kitą naują kryptį - vadinama "išorinės ašys". Tai yra kai važiuojame į mažus kaimelius ir padedame jų sveikatos centrams. Arba, jeigu jų nėra ar nefunkciuonuoja, įkuriame dienai mobilią kliniką. Kol kas darbuojamės aštuoniuose sveikatos centruose, bet dabar pats didžiausias strategijos sprendimas, arba didinam iki 11, arba mažinam iki 5. Turėtumėme nutarti šią savaitę. 

Tai va, šiek tiek apie projektą. O mano darbas visame šiame...
... Mano darbas, kaip jau pasakojau anksčiau, susijęs su gyventojų higienos ir sveikatos klausimo informavimu ir tikėjimosi jog jie pakeis savo įpročius teigiama linkme. Tai apima labai daug dalykų, nuo paveikslėlių su rankų plovimo vaizdeliais rodymo ir aiškinimo kaip tai yra svarbu iki tymų vakcinacijos organizavimo ir žmonių kvietimo ateiti. 

Na, o jeigu konkrečiau, ligoninėje yra mano 4 žmonių komanda, kuri stebi pacientų ir jį atlydėjęs žmogus elgesi ir organizuoja bendras diskusijas apie įvairias ligas, higieną. Arba eina į palatas (na čia viena palata ir yra skyrius, o ten guli didelis skaičius žmonių) ir diskutuoja su žmonėmis įvairiais sveikatos ir higienos klausimais. Tad dabar jiems organizuoju tokius intensyvius apmokymus (ir sau tuo pačiu, nes vest apmokymus apie tymus arba stabligę... kai nesi medikas.. reikia greitai prisitaikyti) įvairiais klausimais ir apie ligas, kurios čia populiariausios. Aišku, mano apmokymai nėra labai techniniai, tokie bendresni, apie požymius, simptomus, ir kaip galima apsisaugoti. Bet vistiek reikia ieškot informacijos ir remtis patikima literatūra. Tai va, be apmokymų bandau suorganizuoti šių keturių sensibilisator'ių veiklą: tvarkaraštį, kasdieninę veiklą: kur, kada, kelintą valandą eiti ir pan. Dirbandys žmonės yra baigę pradinę mokyklą, tad gana sudėtingas veiklos ir apmokymų procesas. 

Kita veikla - išorinės ašys. Šiuo metu ten "dirba" bendruomenės išrinkti žmonės, kurie perduoda informaciją populiacijai. Tuo pačiu metu jie bendrauja su žmonėmis ir jeigu randa sergančius - siunčia į sveikatos centrą. Bet šie labai svarbūs ir reikalingi informacijos nešiotojai gauna maždaug dviejų eurų mėnesinį atlyginimą (nes mes padedam finansiškai sveikatos centrui, o jau jo šefas turi visiems padalinti pagal nuopelnus). Teoriškai sveikatos centro vedėjas turi būti diplomuota med. sesuo ar med. brolis. Bet praktiškai pusėje mūsų centrų kur padedam, vadovauja, dirba ir konsultuoja (kai kur net operuoja) paprasti žmonės, įdarbinti ir apmokyti vietoje. 
Tai va, mano planas yra jog kiekviename centre būtų po vieną mūsų įdarbintą ir apmokomą tų bendruomenės informatorių vadovą. Ir aišku bendruomenės informatorių reikia daug daugiau. Šiaip tai yra standartai, kiek vienas žmogus turi aplankyti per dieną šeimų. Kai kuriuose miesteliuose man reiktų iki 20, o yra tik vienas ar du, ir tie, kurie nedirba. Tai va, laukia didelis įdarbinimo, apmokymo darbas. 

Na, ir trečia veikla - vyskupija. Ten planuojame šiek tiek pastiprinti gyventojų supratimą apie tvarką ir tiekti jiems valymo produktus. Taip pat teikti psichinę pagalbą ir užsiėmimus vaikams. Bet nežinau ar net šitą suspėsiu, nes dabar visi labai labai nori visko greitai išoriniems sveikatos centrams. 

Tikėkimės jog užteks jėgų, nes darbo daug. Bet labai įdomu. 

Va jums kelios nuotraukos. Čia viskas, kas liko iš musulmonų rajono.



Vienas sveikatos centras, kur padedam. Apie elektros buvimą nekalbu.. bet gal ir gerai, nes hospitalizuoti pacientai būtų gan didelėje rizikoje..




Vietinis pozuotojas su savo nauju laimikiu arba vakariene:



Vietinis kovotojas, labai norėjęs įsiamžinti.



 Kėdė...


Va jums trys dviejų sveikatos centrų gimdyklų nuotraukos. Kad suprastumėte kokios ten vietinės sąlygos. O po to visi galvoja... vai vai vai... moterys namuose gimdo. 




Aucun commentaire:

Enregistrer un commentaire