InchAllah

Sveiki,

Senai berašiau, bet internetas buvo toks greitas, jog mano kantrybe baigdavosi po valandos neužkrauto jokio puslapio. Šiandien nuotraukų neturiu, nes nesitikėjau gero vėjo, kuris atpūtė internetą.

Man sekasi šiltai. T.y. karštai. Visomis prasmėmis. Ir šiaip karšta. Ir darbo daug daug daug. Bandau suorganizuot nesuorganizuojamą sistemą. Kartais galvoju ar išvis kas nors iš to gausis. Nes žmones čia InchAllah. Viskas negreit ir neorganizuotai.

Vakar buvau pasieny, iš tolo mačiau Centrinės Afrikos Respubliką, bet kol kas ten per pavojingą kelti koją, juo labiau pasieny.
Buvau pabėgėlių stovykloje, kur žmonės glaudžiasi susistatę palapines iš palmių lapų ir apdengę jungtinių tautų plėvelėmis. O nuliūdusių palmių šešėlyje, ant smėlio, ganosi dietinės ožkos, plikais užpakaliais sėdi vaikai ir mamos verda viralą. Vietiniame sveikatos centre miniatiūriniai, ką tik atgabenti kūdikiai laukia savo eilės, užmerkę akis nes nebeturi jėgų net laikyti akių vokų atmerktų. Jie neverkia. Jie nejuda. Net nežinai ar jie dar su mumis.. Pora jų palieką žemę. Galbūt dieną anksčiau dar būtų galima juos išgelbėti. Motinos neliūdi, jos nebeturi emocijų, prarado kely turbūt beeinant kokius tris keturis mėnesius. Jos irgi tokios pat nusilpusios. Jos kartoja, jog Dievas davė ir Dievas ir pasiėmė. Turbūt taip lengviau..
Mano darbas tą dieną buvo išmokėti atlyginimus dideliam kiekiui žmonių. Turėjau pora apsauginių, vieną padėjėją, sėdėjau palapinės gale. Saulė kilo ir kaitino. Kilo ir kaitino. Pradėjau devintą ryto, baigiau antrą po pietų. Išsilydžiau.

Važiuojant į priekį, gavau vietą automobilyje, kuris parveža šiek tiek atsigavusius pabėgėliu iš mūsų miestelio ligoninės. Žmonės sėdi antrą kartą gyvenime automobilyje. Merginoms turbūt visoms nuo trylikos iki penkiolikos. Tokios, kai priekiniai dantys dar būna tokie didesni. Visos pasirišusios ant nugaros po kūdikėlį. Aš tokio amžiaus turbūt dar su lėlėmis žaidžiau. Jos žaidžia su tikrais vaikais. Pakutenų kūdikiams kojas, mamos šypsosi, kažką sako net nežinau kokia kalba. Šypsomes visi.
Kelias dulkėtas, vingiuotas, siauras ir duobėtas. Net ne šunkelis, o visas šūdkelis. Siauras toks, jog dvi mašinos neprasilenkia. Bet ten jų beveik ir nėra. Penki landroveriai varo iš visų jėgų. Mamos mašinoje vemia. Tas salsvai žalsvas vėmalų kvapas išsisklaido mašinoje, vedinkt kiek nori. Jis įsiskverbia į nosies šnerves ir nepaleidžia. Aš siūbuoju ir laikausi. Vos vos. Telefoninio ryšio nėra, bendraujam su radijom. Staiga antras džipas prašo visų sulėtinti. Nieks nieko neklausia. Visi žino kad kažkas vemia. Po to vėl lekiam. Šešiasdešimt kilometrų įveikiam per šiek tiek daugiau nei pusantros valandos. Vakare sunkiau, nes reikia nuvežti sunkiausius ligonius į ligoninę. Žmonės vos pasėdi. Mašinoj karštą. Aną savaitę viena moteris taip ir pagimdė kely. O kitą dieną kažkas mirė. Visko būna. Toks jau tas raudonas dulkėtas kelias su ilgaragių jaučiu bandomis, kurios išlenda iš džiunglių lapijos. Ir tik spėk sustot..

Tiek šįkard, dar daug darbuko šiandien liko. Tik reik suspėt suktis. Mėnesio pabaiga.. o mano asistentas yra grynas nesąmonių darytojas. Planuoju mest, bet vis dar duodu šansą. Aj..

Pabaigai papasakosiu apie naują savo draugą: gavau kačiuką. Toks mažas kūdena, sako trys mėnesiai, bet atrodo kaip mėnesio. Pavadinau Frida, savaitgalį laikiau kambary. Bet toks protingas, padėjau dėžutę ir daro ten. Šiandien jį išleidau į lauką. Pabėgs pabėgs.. Nelaikysiu gi pririšto. Bet pirmą dieną tik atvažiavus išsprūdo. O naktis, elektros nėr, mėnulis irgi neveikia.. Tas katinas kaip lėkė, bet gerai jog baltas. Paskui jį lėkė sargas. Ir nuliuoksėjo tokiu pačiu katinišku greičiu ir po minutės jau vėl turęjau Fridą rankose. Jie dabar visi labai domisi kaip jis gyvena.

O kačiuko pasirodo tau čia niekas už dyka neduos. Bet jo ir neparduos. Reikia keisti į vištą. Iškeičiau, tik jis norėjo storos, už penkis tūkstančius. Normalios vištos čia vadinamos vištomis dviračiais. Turbūt dėl to, kad pačiulpęs jos kulšį pavalgai tiek pat, kiek pačiulpęs dviračio pedalą..

Ką tik gavau siuntinėlį iš savo viršininkų. Gavau puoda nutelos, uogienės ir tepamo sūrio, kur karvė juokiasi. Delikatesai. Šiandien turbūt bus šventė.

Bučkiai visiems ir linkėjimai
Kaip norėčiau nors dešimt minučiu feisbuko.. Ir valandos baseino.
InchAllah!!!