Les aventures

Savaite kaip jau čia. Kažkur toli toli.

Kažkaip labai greitai įvertini galimybę ir malonumą nuleisti tualete vandenį (o ne bėgti su kibiru per visą koridorių) atsigerti vandens iš krano ar grįžus iš šaldytuvo išsitraukti šalto alaus, nes jis neveikia pagal generatoriaus benzino kiekį ir vakcinų šaldiklio tvarkaraštį. Lauki vėjo, kad atpūstų internetą ir nieko.. Dažniausiai net paprastas meilas neatsidaro. Nežinau kaip gyvenat jūs..

Bet aišku yra ir kitų malonumų, kaip mangai už centus pardavinėjami visur, ananasai tokie saldūs, jog net neišeina daug suvalgyti.

Tai va, apie mano dienas : keliamės anksti, dirbam anksti ir ilgai. Čia praktiškai visi visą laiką dirba. Tvarkaraščiai, poilsis, išsimiegojimas čia toks gana reliatyvus dalykas. Darbuotojų čia daug, bet pagal darbo našumą tai čia žmonės dirba tiek per dieną, kiek per valandą padarytum. Labai daug mėgėjų stebėt kitus dirbančius ir kalbėt kalbėt kalbėt. Vakar nuvažiavom pažiūrėt kaip juda mitybos centro statybos, tai kol visi kalbėjo ir stebėjo dirbančius aš sugebėjau įkalti keletą vinių. Aj, visi turi savo gyvenimo ir darbo ritmus.. Ką čia pakeisi.

Mano asistentas irgi toks pats darbštuolis. Tai aš jam sudariau programa, tai net nuo galvos prakaitas varva (vietiniai čia nevarva. Kepa tik nepratę).

Pakeičiau savo kambarį, tai daug smagiau, panašiau į namus.

Šalia biuro yra restoranas, kuriame patiekia tai, ką tą dieną sugauna. Aną dieną nuėjom – gyvatė. Bet nevalgėm. Siandien – dygliakiaule.

O šeštadienį buvau turguj viena  - svarbu neužlipt ant ką tik išskrosto avinėlio ar ožkos žarnų.. Ir aišku galima nusipirkti dar šiltos mėsos.. Mamos sėdi ir mojuoda bananų lapais virš stelažų su žuvim. Musių daugiau nei žuvies, bet ką.. Vienas didelis vyriškis sėdi ant suolo ir pardavinėja vištas iš po suolo. Vargšiukės. Bet tos vištos kažkaip nepanašios į mūsiškes – kandi kandi ir nieko neįkandi.

Na ir pabaigai – šeštadienį ėjom į naktinį klubą. Pradžioj sėdėjom lauke, mūsų buvo daug. Galiausiai, priplempę šilto alaus ėjom šokt. O šokiai vyksta gana glaustai : t.y. šoki su vienu ir dar kokios trys keturios svetimos rankos yra ant tavęs. Visa tai žinant, jog kol kas aš esu viena mergina visoj organizacijoj. Ir tam klube buvau viena balta. Dar niekad neturėjau tiek kvietimų… Turėjau ir šokdintojų ir saugotojų. Bet čia nepavojinga. Miestas ramus.

Šiandien išdalinau kontraktus vairuotojam ir sargam. Gražu žiūrėt – visi sėdi ir skaito. Bet skaito rimtai rimtai.. ilgai ilgai.. Tik kai telefonas užskamba – pašoka visi, nes dažniausiai jis nustatztas tokiu garsu, jog mirusį galėtų pažadinti.

Pabandysiu įkelti nuotraukas, bet labai abejoju ar pavyks. Be tir šiaip daug nuotraukų neturiu..

Bučkiai visiems

-------------------------

Ça fait une semaine que je suis là. Quelque part loin..

Maintenant, le plaisir de tirer une chasse d’eau (et ne pas courir dans le couloir avec le sceau), se brosser les dents avec de l’eau de robinet et  quand on rentre, de prendre une bière fraiche de frigo.. parce qu’il ne fonctionne pas sur les horaires de générateur qui est destiné pour le frigo des vaccins.. chaine froide = bières chaudes. On reste à attendre du vent pour avoir internet et rien.. La plus part du temps t’arrives même pas ouvrir ton mail. J’ai pas trop des nouvelles de vous..

Mais il y a des autres plaisirs : des mangues qui coûtent trois fois rien et des ananas qui sont tellement sucrés que tu peux pas trop en manger.

Alors, mes journées : on se réveille tôt, on travaille longtemps. En effet, j’ai impression que les employés font que travailler. Le planning, le repos, gras mat – ce sont des choses très relatif. Il y a beaucoup des personnes qui travaillent pour MSF, mais beaucoup des gens observent les autres travailler. Et surtout de causer. Hier nous sommes aller voir le centre nutritionnel en construction, alors sur place – tout  le monde regarde les gens travailler. Alors que c’est urgent. Et la construction facile. Mais bonne, chacun a ses rythmes de vie et de travail. Rien à changer.

Mon assistant est aussi travailleur que les précédents. Alors je lui donne la programme du jour tous les jours et le pauvre.. il transpire (les locaux transpirent peu.. c’est nous qui sommes comme des poulets grillés).

J’ai changé la chambre alors ça ressamble plus à la maison, c’est cool. Parce que avant c’était limite un étable.

A côté de la base, il y a le restau, ou ils servent ce qu’ils trouvent dans le forêt – hier c’était la vipère. Avant-hier – le porc qui pique.

Samedi je suis allée au marché seule – pour entrer, il faut faire attention pour ne pas montrer sur les intestins d’un mouton ou chèvre. Et ensuite – premier rayon – viande. Plutôt – des mouches, parce qu’il y en a tellement… A côté les mamas vendent le poisson, elles essaye bouger un feuille du bananier, mais les mouches s’en foutent. Il y a un homme qui vend les poulets vivants. Mais elles ne sont pas bonnes : tu maches tu maches.. et tu manges rien.

Et alors pour la fin – samedi nous sommes allées dans une boîte : et du monde.. et des femmes sont magnifiques.. et les bières sont chaudes. J’étais seule nana blanche là-bas, heureusement on a été en groupe et tellement bien protégé que rien à faire. Mais sinon ce n’est pas dangereux ici. Ou j’espère en tout  cas..

Aujourd’hui je fais signer des contrats pour les gardiens et chauffeurs. Ils sont tous devant moi en train de lire. Sont marrants.. ça mets des plombs. Ils sont très concentrés. C’est juste quand un téléphone qui sonne, tout le monde sursaute, parce qu’ils les paramètrent sur le volume extra maxi, qui pourrait réveiller des morts.

Allez, je vais essayer de mettre les photos prochainement, mais peu de chance, que internet va être aussi fort..

Bisous à tous