kasdienybė Kamerūne

Sveiki mielieji, 

Geriu kavą su lietum. Ar liūtim. Kaip pavadinsi. Katinas kriokia visu balsu, bijo. O gal tiesa, kai vaikystės sakydavo jog katinas girdi devynis kartus stipriau? Nes šiąnakt miegot praktiškai nepavyko. Dėl to pačio lietaus. Nekalbam apie jaukiai barbenančius į stogą lašus. Kalbam apie jausmą, kai rodos pats stogas įkris nuo liūties stiprumo. Mintis apie tuos, kurie apsistoję stovyklose, kur stogas virš galvos yra iš lapų sudėliota jurta... Mūsų namas karališkas, ir tai į vidų prilijo. O kiti? Kaip miegoti ant žemės, kai nuo kalno rieda sraunios lietaus upės? Jungtinės tautos jiems padalino tokių plėvelių, kad ant stogo užsidėtų, ir į vidų neprilytų. Tik kad jie  vieno kvadratinio metro dydžio. Gerai.. nebekalbam apie jungtines tautas, nes vis dar neaišku ką jie čia daro, nors pabėgėliai jų yra pirma ir pagrindinė rolė…

Dienos teka pasiutusiu greičiu. Rytas vakaras, rytas vakaras. Savaitgaliai būna tada, kai nusprendi tu, arba nenusprendi, tada jų nebūna.

Žmonės čia labai mėgsta skųstis. Kalbu apie atvažiavusius. Tai pagalvė per kieta, tai maistas vienodas (o pagamink kad gudrus iš tų pačiu miniatiūrinių pomidorų, ryžių ir žuvies kasdien naują patiekalą). Ir klausai kasdien tų pačių raudų... Net juokas ima.

Mūsų komanda gana pavargus ir ligotą, jau ketvirtą supakavo ir išsiuntė į Jaundę, į ligoninę. Čia dažnai nėra tekančio vandens. O kai yra jis, tai labai rudas. Geriam tik geriamą vandenį, bet indai plaunami tuo, iš krano. Gal tai? O gal tiesiog nuovargis?

Planavau nulėkt pažiūrėt aukso kasyklų, nes čia, sakė, už penkiolikos minučiu kelio, yra viena. Gal rytoj, jei nelis. Dar reikia susirast siuvėją, nes lauktuvių iš čia nėra ką pirkti. Tik kokį sijoną pasiūt.

Praėjo mano gimtadienis, gavau visokių dovanų: sudainuotą dainą, dekoruotą skaičiavimo mašinėlę turtingiausiai biuro merginai (kol kas mane taip vadina, nes mano darbas susijęs su finansais), vyno butelį (o, kad žinotumės, koks skanus čia vynas.. toks pat skanus kaip ir tepamas sūris ar tunas), batus (vienas sargas man padovanojo basutes rankų darbo). Gavau dovanų ir smagų vakarėlį, pasidalintą vakarienę, daug sveikinimų ant feisbukinės sienos ir keletą brangių skambučių.

Tokios tos mano dienos. Šiuo metu nieko labai naujo, arba per daug visko vyksta, kad man pavyktų papasakot. Pasiilgau visų. Liko penkios savaitės. Penkios naujos ir pilnos atradimų ir išmokimų savaitė.