Ebola

Sveiki,

Vakar mieste buvau pavadinta Ebola. Šiuo metu vis labiau taip vadina baltuosius.
Mieste viskas aprimo. Praėjusią savaitę antibalaka planavo užimti miesta, kuriame esame, bet galiausiai niekas neįvyko. Šiaip spėju jog čia yra daugiau karių, armijos ir policijos, bei įvairių brigadų, nei gyventojų.

Aną savaitę mirė vienas vaikas, kuris sirgo tuberkulioze, buvo pavargęs ir net nebenorėjo gyvent.. Dabar visa ligoninė kalba, jog tėvai jį uždusino. Gal ir tiesa.. Šiandien prie vartu įvyko vienos moters persileidimas, net foetus jau buvo... Gyvenimas yra lygiai toks, koks yra. Kasdieniniai atradimai moko, brandina, stiprina..

Savaitgalį buvau sugrįžus į savo pirmą projektą, kiek džiaugsmo, kiek pasiilgtų žmonių.. Labai šilti prisiminimai, palikau ten dalelę širdies. Su barais, kur muzika per stipri, kur alus šiltas, kur vanduo neteka iš krano, kur pilna mangų, pasiflorų, saulės, nuostabių šokėjų ir turgaus su ožkom..
Sekmadienį, prieš išvažiuojant, sutikau vieną iš nuostabių buvusių sargų, Ngonina (čia jo vardas ir pavardė, kur seniau sakiau, jog kai kurie turi tik vieną), kuris tapo slaugu. Ilgai dėl jo koviausi, jog jį priimtų kaip slaugą, gal ir testą nelabai gerai atliko, bet tiek meilės ir šilumos šis žmogus turi... Galiausiai man pavyko, jis buvo priimtas į medikų komandą. Tai va, sekmadienį ateinu į bazę, jis atejo man padėkoti, sakė net į mišias nėjo, nes norėjo mane pamatyt. Atsiprašinejo, jog neturi man ko padovanot. Kvaila buvau, net pamiršau nuotrauką padaryt su juo.. Tiek jau to, liks prisiminimas.

Šiuo metu su vaikais gaminam pompom'us, lėlytes. Praėjusia savaitę atšventėm tarptautinę rankų plovimo dieną, kuri buvo labai smagi šventė, su tradiciniais muzikantais, šokiais ir muilo dalybom. Tai buvo pirma mano organizuota distribucija, kuri visai neblogai pavyko.

Nuo šiandien man liko tik savaitė ir trauksiu link namų, o po to net gi ir į Lietuvą. Ilga kelionė namo, su 8 valandom kelio mašina, 12 valandų skrydžiu ir 3,5 traukiniu, bet užtat yra laiko apgalvot praleistą laiką.

A tiesa, pagalvojau kas būtų jeigu grįžčiau į lietuvą serganti ebola. Mačiau vilniuj planuojama evakuoti visą ligoninę ar skyrių, ir net jau palata paruošta. Bet pagal medikų aprangą... Sirgčiau ne viena :)
Juokauju žinoma, bet pirštinių jiems trūksta. Gerai, viskas, myliu, bučiuoju. Laikykitės!!!

P.S. norėjau įdėti nuotraukų, bet internetas tikrai kažkur anapus (kai atvaziuojam į bazę, visada gaunam SMS: sveiki atvykę į Centrinės Afrikos Respublika!)