Sveiki,
Na va, nuotykiai tęsiasi. Rodos karas šia savaitę baigėsi. Juokauju, žinoma. Bet bent jau vietiniai taip mano. O dažnai vietiniai mano gerai. Visos bėdos yra tame, jog abi šalys reikalauja tokios "tarpšalinės" zonos. Ir ta žona yra miestas kuriame esame. Tai va, rodos ir anti balaka jau daugėja mieste ir kiti kalba jog jie bandė sukurpti paktą su misca, jog užimtų miestą. Misca tai tarptautinė CAR palaikymo misija. Trumpai, tarptautinė gerai ginkluota armija. O anti balaka - drimedrolio privivalgę vaikigaliai. Turėtų būti smagus šou jei tai realiai įvyktų. Ginkluoti narkomanai. Mmm... Bet neįvyks. Tad nėra ko bijot.
Tad vis dar dirbam, tik su dideliais suvaržymais. Aną dieną turėjau teisę išeitį į turgų, tai net baisu pasidarė nuo tokio žmonių kiekio ir nebežinojimo kaip reaguoti.
Tiesą pasakius, tie suvaržymai rauna stogą. Skaitau milijoną knygų, kad pamirščiau kalėjimą. Bet suprantu, jog sekančios mano misijos bus saugesnės ir laisvesnės. Kažkaip viskas kas vyksta, man tikrai neatrodo baisiai, be abejo, neisiu pasivaikščioti kai jie visi šaudosi, bet kai ramu tai ramu.
Tik kažkaip man neišeina stebėt pasaulio pro automobilio langą, kai visi šaukia "nasara nasara" (baltas). Neišeina neit į turgų, derėtis su pardavėjom, į barą, stebėt žmonių esant tarp jų. Neišeina būt visada apsaugota. Norisi laisvės ir savo pačios sprendimų.
Bučkiai ir linkėjimai.
Pasiilgau
Qui êtes-vous ?
- Ieva Prapuolenyte
- Cameroon
- Po dešimties metų Paryžiuje, penkerių metų darbo restorane, milijono tautiečių klausimu "Kur galima skaniai Paryžiuje pavalgyti?", "Ką galima įdomaus ir neturistiško Paryžiuje pamatyti?" papasakosiu kur aš skaniai valgau ir kur einu, kai nenoriu nei turistų, nei eifelio bokšto. Bet tai yra mano nuomonė, mano mėgstamos vietos, mano paprastos dienos.
Aucun commentaire:
Enregistrer un commentaire