Qui êtes-vous ?

Ma photo
Cameroon
Po dešimties metų Paryžiuje, penkerių metų darbo restorane, milijono tautiečių klausimu "Kur galima skaniai Paryžiuje pavalgyti?", "Ką galima įdomaus ir neturistiško Paryžiuje pamatyti?" papasakosiu kur aš skaniai valgau ir kur einu, kai nenoriu nei turistų, nei eifelio bokšto. Bet tai yra mano nuomonė, mano mėgstamos vietos, mano paprastos dienos.

samedi 4 octobre 2014

Ministro diena

Senai jums jau ka pasakojau.. Internetas neveike.
Siandien vienas is mano komandos nariu Jauba, idarbintas uzvakar atejo su manim kalbeti. Zmogus gal kiek tylokas, nedrasus, bet uztat labai apsidzauge jog ryt jis nedirbs (avinelio diena). Kadangi musu visas veiklas pabegeliu stovykloje perima Raudonasis Kryzius, tai jie labai sumazina atlyginimus ir pan. Bet ka as jums norejau papasakoti visoj toj istorijoj, jog Jauba atrode kaip tas tetis zuikis, kur sovietiniam filmuke isejo vaikams obuoliu ieskoti. Ir kur jam nelabai sekesi, nes ir audra atejo, ir vilkas uzpuole, o jis apie savo zuikiukus kalbejo. Tai ir Jauba, sako man atlyginimas nesvarbu, daug nereikia, bet jeigu dar sumazinsit, o man paciam nuvaziuot iki stovyklos reiks, tai zuikiukams nieko neliks. Pakeisim darba, ne zveris gi as. Kad zuikiuku nuo maisto stokos ir perkudimo patiems nereiketu gydyti.
O daugiau kaip ir nieko, nes kadangi esam « ant sienos » tai iseit niekur negalim, visur tik nuveza ir po to arba stovykloj dirba, arba ligoninej, arba nutriciniam centre (as nezinau kaip nutricini centra lietuviskai pavadint, bet tai nera serganciuju anoreksija ar bulimija centras, o daug daug mazu vaikiuku, kuriuos mamos eidamos keturis ar penkis menesius per savanas ir dziungles, nese, nes nenorejo buti sukapotos gabalais ir joms nelabai sekesi nei rasti maisto, nei darbo, nei pinigu. Tad kai kurie buna labai liudnoj situacijoj, bet kasdiena lankant, labai dziugu stebeti ju gerejima). Man labai pasiseke su darbu, nes as dirbu visuose trijuose centruose, tad ir suku tokius ratus.
Siandien atvaziavo i stovykla koks tai ministras. Nuo pat ryto jungtines tautos (neklauskit ka as apie juos manau, nes susipyksim) pradejo deti ant karkasu plastic sheeting (pleveles ?), viska puosti, keisti ir grazinti. Zodziu, net juokinka.. Raudonasis kryzius irgi viska organizavo, kede skaptavo (ne kede, o visa sosta, kurio veliau nusprende nenaudoti). Po to minia pradejo plusti ir viskas vyko tiesiai prie musu ligonines. Tad mamos su vaikais praeiti negalejo. Kadangi buvau atvaziavusi trumpam laikui, o isvaziuot del to ministro negalejau, tai pasidariau tvoroj skyle, atsistojau tokioj vietoj kur galejau matyti ateinancias motinas (nors pazistu ne visas, bet bandziau susikalbeti mano menkomis fulfulde ziniomis) ir praleidinejau pas gydytoja pro tvoros skyle. Ta proga idegiau kaip burokelis, nors siaip cia ganetinai salta.
Tokie paprasti tie musu nuotykiai, gyvenam uzdaryti bazej, nebuvau nei turguj nei dar kur, nes del kidnapping rizikos, jie labai bijo ir mus saugo.
Spalio penkiolikta yra tarptautine ranku plovimo diena, nepamirskit ! Ta proga organizuojam visa svente, ziuresim kaip seksis. Bandau deretis del kvepiancio muilo dalybu, nors visi mane durnina ir del muilo ir del kvepiancio. Kazkaip vietiniam cia toks issiknisinejimas atrodo. Kam kvepiancio, jei visi priprate prie ukinio ? Bandziau pasakoti ir kaip zmonems sukurti svente, ir kaip smagu kartais moterims pasijusti moterims… Nelabai suprato, bet sake gal uzsakys. Zinau kad gal. Bet gal ?

Buckiai, iki

Keleta nuotrauku is mano spalvingos kompanijos:

Ligonine pries audra:

Einam vandens

Ryziu valgytojai

Ryziai 17000 pabegeliams, uzteks?


Bendras vaizdas pries atvaziuojant ministrui


Vaikai


Kirmelaite

...

Aucun commentaire:

Enregistrer un commentaire