Qui êtes-vous ?
- Ieva Prapuolenyte
- Cameroon
- Po dešimties metų Paryžiuje, penkerių metų darbo restorane, milijono tautiečių klausimu "Kur galima skaniai Paryžiuje pavalgyti?", "Ką galima įdomaus ir neturistiško Paryžiuje pamatyti?" papasakosiu kur aš skaniai valgau ir kur einu, kai nenoriu nei turistų, nei eifelio bokšto. Bet tai yra mano nuomonė, mano mėgstamos vietos, mano paprastos dienos.
jeudi 1 janvier 2015
Į Centrinės Afrikos Respubliką!!!
Sveiki brangieji, va ir mano 2015 metų sugrįžimas.
Už kelių dienų, kelsiu sparnus į Centrinę Afrikos Respubliką. Karas, turbūt pagalvojo daugelis. Taip, kol kas kovos aprimo, bet viskas vyksta kaip parabolės grafikas: up and down, un and down.
Tikėkimės viskas bus ramu.
Aš važiuoju į Berberati miestą, gerai matomą žemėlapio vakaruose. Misija turi daug krypčių, kurių aš dar niekada nedariau, kaip pavyzdžiui važinėjimas po kaimelius ir, suderinus su jo vyriausiaisiais, einama nuo "durų prie durų" demografinių duomenų surinkinėjimui ir panašiai. Na, trys mėnesiai naujų atradimų!!!
Kadangi aš nors ir dirbau Kamerūne su pabėgėliais, bet visi CAR įvykiai man ten nebuvo labai aiškūs, tiesą pasakius. Tada gavau tokį super paruoštą dokumentą, supraprastinta įvykių chronologiją, kurią šiandien išverčiau ir jums. Gal bus kam nors įdomu.
Gero skaitymo ir iki greito!
Centrinė Afrikos Respublika
CAR yra valstybė be priėjimo prie jūros.
Jei žiūrint nuo šiaurės iki vakarų yra apsupta Čado, Sudano, Pietų Sudano,
Kongo Respublikos ir Kamerūno.
Berberatis yra antras pagal dydį šalies
miestas, kuriame 1996 metų statistika nurodo jog gyvena 47 tūkst. Gyventojų.
Bangi yra sostinė, 600 000 gyventojų.. ir oficialiai skaičiuojama 4,5 mln gyventojų, bet šiandien jų ten daug mažiau.
Trumpa chronologija (parenga pagal ACAPS)
Ø 2012 Gruodžio 10 dieną Seleka juda link Bangi. Žodis Seleka, Sango
kalba reiškią sąjungą, ir yra susiformavusi iš kelių sukilėlių grupių, kurios
priešinasi prezidento Fransuazo Bozizė politikai. Seleka greitu tempu pajuda iš
Šiaurės Rytų link Bangi. Mėnesio gale, likus šimtui kilometrų iki Bangi, juos
sustabdo čadiečių grupuotė ir MICOPAX (taikos stiprinama misija CAR – karinė
grupuotė skirta apsaugoti CentrAfrikos populiaciją, finansuojama EU ir
Prancūzijos). Ginkluotų mušių pradžia reiškia reliatyviai ramaus perijodo
pabaigą, kuris vyravo šalyje nuo 2009.
Šitas ėjimas link Bangi buvo pažymėtas
turto gadinimu (privataus ir valstybinio), gyvenamų namų ir derliaus plėšimais
ir smurtu prieš gyventojus ne musulmonus. Šie žmonės pabėga į džiungles (tokius
krumynų miškus) arba į šalies viduje perkeltiesiems skirtas stovyklas (panašiai
kaip pabėgėliams, bet kol jie yra šalies viduje, jie nėra vadinami pabėgėliais,
o internally displaced person (IDP)). 2013 metų kovo mėnesį buvo skaičiuojama apie 200 tūkst. IDP.
Ø 2013 metų Sausio 11 dieną paskelbtas ugnies nutraukimas. Librevilyje (Gabone)
su Centrinės Afrikos šalių ekonominės sąjungos (CEEAC) priežiūra vyko derybos,
kuris baigiasi ugnies nutraukimo susitarimu tarp Francuazo Bozizė ir Selekos
sukilėliu. Taip pat susitarta dėl
nacionalinės sąjungos vyriausybės steigimo, išankstinių prezidento rinkimų ir
visų užsienio karinių pajėgų išsiuntimo iš Centrinės Afrikos Respublikos,
išskyrus daugianacionalines Centrinės Afrikos pajėgas (FOMAC). Po šių
susitarimų, F. Bozizė pavyksta išsaugoti savo prezidento postą ir Nicolas
Tiangaye, opozicijos narys tampa premjeru.
(Labai dažnai maišomi Centrinės Afrikos ir
Centrinės Afrikos Respublikos pavadinimai. Centrinė Afrikos Respublika (CAR) yra valstybė, o Centrinė Afrika yra
regionas, kuriame yra Angola, Kamerūnas, Gabonas, Pusiaujo Gvinėja, CAR,
Demogratinė Kongo Respublika, Kongo Respublika, San Tomė ir Principė ir Čadas)
Ø 2013 kovo 24 dieną, Seleka užima Bangi. Oficialios institucijos
nustoja fonctionuoti, prezidentas F. Bozizė pabėga į Kamerūną. Mišelis
Djotodia, Selekos lyderis, pats save nominuota prezidentu ir tampa pirmuoju
šalie lyderiu musulmonu. Sekančia dieną nuo jo valdymo pradžios jis
įsipareigoja baigti savo prezidentavimą po 2016 metų rinkimų. M.
Djotodia yra patvirtinamas prezidentu po aklamacinių prezidento rinkimų, 2013 Balandžio 13 dieną. N. Tiangaye lieka
Premjeru.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkia ši
valstybės valdymo paėmimą ir CAR yra sustabdomas dalyvavimas Afrikos Sąjungoje.
Regioninis dialogas apie CAR politinį perėmimą tęsiasi po Centrinės Afrikos
šalių ekonominės sąjungos (CEEAC) priežiūra, vėliau po Afrikos Sąjungos ryšių
grupę, kuri susirinko gegužės 3 dieną Brazavilyje, liepos 8-ąją Adis Abeboje ir Lapkričio 8 dieną Bangyje. Šios
institucijos dar kartą patvirtino demokratinių rinkimų principą, susitartą
Librevilyje 2013 Sausio 11 dieną, po pereinamojo 18 mėnesių laikotarpio.
Ø 2013 liepos 18 dieną, sukuriamą MISCA (Afrikos vadovaujama
paramos tarptautinės paramos misija CA Respublikai). Afrikos Sąjungos nutarimu
liepos 18 dieną, MISCA rugpjūčio 1 dieną perima MICOPAX funkcijas, kuri buvo kontroliuojama CEEAC (po
Centrinės Afrikos šalių ekonominės sąjungos). Naujojios pajėgos yra
vadovaujamos Afrikos Sąjungos.
Ø Nacionalinės pereinamosios tarybos (CNT)
sprendimu M. Djotodia išrenkamas prezidentu. CNT laikomas įstatymų leidybos
institucija tranzitiniam periodui, sukurta 2013 balandžio 18 dieną. Konstitucinė chartija priima liepos 18 dieną. M. Djotodia
išrinktas presidentu 18 mėnesių pereinamajam perijodui ir
pasirengęs prisiekti rugpjūčio 18 dieną prieš Pereinamojo Laikotarpio
Konstitucinę Tarybą.
M. Djotodia rugsėjo 13 dienos paliepimas apie Selekos kovotojų nusiginklavimą praktiškai nedavė
jokių konkrečių veiksmų. Buvusieji Selekos kovotojai tęsia kovas ir plėšimus
prieš civilius gyventojus. Savigynos brigados (“anti - balaka”) iš naujo
pradėjo kovas prieš Seleka ir tampa smurtautojais prieš civilius asmenis, ir
buvo suvokiami kad bendradarbiav su Seleka, būtent su islamo tikinčiaisias.
Ø 2013 rugsėjis. Vis daugėja Selekos kovotojų atakų. Vien tik Bossangoa srityje
tai sukėlė 35 – 40 tūkst. gyventojų perkėlimą į stovyklą ir
Ouham – pasislėpė apie 170 tūkst. gyventojų.
Ø 2013 Lapkritį – kalbama apie genocidą. Adama Dieng, atsakingas už genocido
prevenciją Jungtinėse Tautose, praneša jog yra didelė genocido rizika CAR. Šis
išsireiškimas buvo perimtas Prancūzijos vyriausybės, kai jie bendravo su JT,
jog balsuotų už Saugumo Tarybos rezoliuciją.
Ø Gruodžio 5 dieną prasideda stiprios kovos tarp Seleka ir Anti – Balaka. Anti – Balaka
puola Seleka kovotojus ir islamą išpažįstančius gyventojus, yra keli šimtai
žuvusiųjų. Seleka atsakydami puola Gbaya etnies gyventojus (būtent Bossangoa
miestą, kur buvo buvusio prezidento F.
Bozizė tvirtovė). Sekančia dieną Anti - Balaka atakuoja šalies sostinę Bangi,
skaičiuojama mažiausiai 1000 žuvusiųjų. Šie įvykiai paskatina
Prancūzijos karinę intervenciją. Gruodžio 6, Bossangoa mieste,
Seleka grupuotė, sužinojusi apie Anti – Balaka puolima sostinėje musulmonų
bendruomenę, veda atsakomajį mūšį Bossangoa mieste prieš krikščionis, žudant
dešimtis žmonių ir vėl sukeliant anti – Balaka kerštą.
Ø Gruodžio 5 dieną, sustiprinamas MISCA įgaliojimas.
Matydami situacijos deteriorizaciją ir gausius ginkluotus susirėmimus,
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba balsuoja 2127 (2013) rezoliuciją, kuria nutarta šalies stabilizacijos mandatą 12 mėnesių laikotarpiui perduoti jau esančiai militarinei organizacijai
MISCA.
Ø Gruodžio 6,
Sangaris pradeda savo veiklą. 2127 rezoliucija leidžia Prancūzijos armijos intervensiją, operacija
“SANGARIS”. 1600 prancūzijos kariai atvyksta į Bangi.
Ø Gruodžio 11, CAR situacija klasifikuojama « Level 3 Emergency » pagal Jungtinių Tautų sistemą. Didinamas
humanitarinių darbuotojų koordinatorių skaičius.
Ø 2014 Sausio 10 dieną, Djotodia yra
atleidžiamas. Per viršūnių susirinkimą dėl CAR taikos, kuris vyko Čade ir po
tarptautinės bendruomenės spaudimo, M. Djotodia ir premjeras atsistatydina.
Ø Sausio 20, Nacionalinė pereinamoji Taryba
(CNT) tranzitinio periodo prezidentė išrinkta Katerina Samba Panza, buvusi
Bangi merė
Ø Sausio 29, EUFOR sukūrimas (Europos Sąjungos pajėgos). JT Saugumo
taryba suteikia EU pajėgoms (500 žmonių) mandatą, kuris pradės veiką tik
nuo 30 Balandžio 2014, kad pastiprintų
SANGARIS ir MISCA kareivius, su tokiu pačiu bendru tikslu.
Ø Balandžio 3, Čadas nutraukia bendradarbiavimą
su MISCA ir 800 kareivių palieką MISCA apkaltinti sąmokslu su
bususiais Seleka kovotojais.
Ø Balandžio 10 dieną sukuriama MINUSCA (JT priklausanti įvairiapusė CAR stabilizavimo
misija). Saugumo taryba priima naują rezoliuciją Nr 2149, kuri pritaria taikos palaikymo intervencijai, sudarytai iš 12 000 kovotojų, kuri perima MISCA mandatą ir pastiprins/pakeis prancūzų ir ES pajėgas.
Ø Gegužės 13 priimtos
tarptautinės sankcijos. Juntinės Tautos pateikia kaltinimus F. Bozizė, M.
Djotodia. Nourredine Adam ir Abdoulaye Miskine. Du pastarieji buvo svarbūs
pasipriešinimo herojai, vadovavę keletui judėjimų.
Ø Liepos 11 Djotodia sugrįžo. Selekos generalinė asamblėja, vyrusi Birao mieste
išrinko M. Djotodia vadovu ir po Nourredine Adam, jo padėjėju. Viskas vyksta
likus nedaug laiko iki liepos 21 –
23 dienomis vyksiantis viršūnių susitikimas Brazavilyje,
Konge, kur turėtų būti paskelbtas ugnies nutraukimas tarp anti – Balaka ir
Seleka.
Ø Liepos 23 Brazavilyje ugnies nutraukimo susitarimas pasirašytas per atsakingus
kiekvienos grupuotės asmenis, bet tas susitarimas nėra visų pripažįstamas
kiekvienoje iš šių grupuočių.
Ø Rugpjūčio 10 Pirmasis Ministras yra išrinktas musulmonų atstovas. Bet irgi ne bendru
susitarimu. Ir per dvi savaites jis turi suformuoti vyriausybę, nors ne visi
sutinka tokiam bendradarbiavimui. Prezidentė irgi neklauso savo patarėjų
rekomendacijų.
mardi 28 octobre 2014
Antros misijos pabaiga
Vel tas pats, vel Jaundej, jau baigiau savo misija. Vakar iveikem 13vam kelione automobiliu, liko skrydis, dvi dienos zenevoj, traukinys ir namuciai.
Kuprine pilna papaju ir pasifloru. Grizus jums pridesiu nuotrauku ir papasakosiu paskutinius nuotykius.
Iki ir buckiai visiems
Kuprine pilna papaju ir pasifloru. Grizus jums pridesiu nuotrauku ir papasakosiu paskutinius nuotykius.
Iki ir buckiai visiems
Spalis su audrom
Lija. Net net lija, o pila kaip is kibiro . Net
negalejau susituret jums neparasius. Is to lietaus. Jau savaite kaip vaduojames
is ziogu, ar skeriu atakos. Jie krenta is lubu, sokineja ant lovu, kelnese ir
lekstese. Cirpia vakare taip stipriai, jos susikalbeti neimanoma. Atrodo nieko…
nes ateina tarakonu sezonas. Keistas cia sezonas. Kas 2 savaites keiciasi
vabzdziai. Buvo nairobi fly. Tai tokia maza, kaip skruzdele, bet labai bjauri
gyvastis, nes kai ja sutraiskai, ji ispila visa savo rugsti ant taves, ir
gaunasi mazas nudegimas. Bet po to visa tai dideja dideja, kol galiausiai viskas
uzpuliuoja ir baigiasi antibiotikais. Kazkada skusdavausi uodais pas tevus. O
dabar vabzdziai su maliarija, bjaurios gyvastis su rugstim arba ziogai
monstrai. Dar pazinojau sprindzio dydzio drugelius. Vakare sedi… kalbi su
zmonem, aptari diena ir brukst, vienas drugelis tau pralenda pro kakla. Ujujui…
Kaip man nepatinka tokie…….
Spalis toks metas man patinka. Labai daug mano laisku
prasideda lija… Man patinka lietus. Spali su viena mano drauge Jovita apsedejom
visus Pasvalio turgaus prekystalius naktim. Nes tai spalis. Jo net pavadinimas
grazus. Cia spalis kiek kitos, saule kepina dienom, zandai ir peciai nuraude, o
vakare kai prasideda audra… Tai nuplauna beveik visus musu ziogus. Kartais buna
visas tvanas. O kartais nezinai ar karas prasideda ar uraganas.
Siandien atsisveikinom su vienu musu projektu. Perdavem
raudonajam kryziui. Perdavem, nes musu organizacija dirba tik emergency
atvejais, kai reikia staigiai ir efektyviai gelbeti zmones. Kai baigiasi
emergency stadija, projekta perduodam kitiems ir lekiam kitur. Tik siandien
sirdele kiek suspaude matyt resta bresta projekta, mokytus zmones, musu kastus
tualetus, rengtas palapines ir viskas… visur suklijuoti raudono kryziaus
kryziai (juo labiau jog jie nepasirupino savo kita emblema, nes pabegeliai yra
visi musulmonai…). Stovi, ziuri… asaros byra. Ir kas. Taip turi buti. Bet toks
jausmas kaip atiduoti savo kudiki, kuri auginom, rupinomes, aukojomes, kelemes
kas ryta pries sesias, kad tik viskas butu gerai… Kada nors papasakosiu apie
tai, kas negerai..
mardi 21 octobre 2014
Ebola
Sveiki,
Vakar mieste buvau pavadinta Ebola. Šiuo metu vis labiau taip vadina baltuosius.
Mieste viskas aprimo. Praėjusią savaitę antibalaka planavo užimti miesta, kuriame esame, bet galiausiai niekas neįvyko. Šiaip spėju jog čia yra daugiau karių, armijos ir policijos, bei įvairių brigadų, nei gyventojų.
Aną savaitę mirė vienas vaikas, kuris sirgo tuberkulioze, buvo pavargęs ir net nebenorėjo gyvent.. Dabar visa ligoninė kalba, jog tėvai jį uždusino. Gal ir tiesa.. Šiandien prie vartu įvyko vienos moters persileidimas, net foetus jau buvo... Gyvenimas yra lygiai toks, koks yra. Kasdieniniai atradimai moko, brandina, stiprina..
Savaitgalį buvau sugrįžus į savo pirmą projektą, kiek džiaugsmo, kiek pasiilgtų žmonių.. Labai šilti prisiminimai, palikau ten dalelę širdies. Su barais, kur muzika per stipri, kur alus šiltas, kur vanduo neteka iš krano, kur pilna mangų, pasiflorų, saulės, nuostabių šokėjų ir turgaus su ožkom..
Sekmadienį, prieš išvažiuojant, sutikau vieną iš nuostabių buvusių sargų, Ngonina (čia jo vardas ir pavardė, kur seniau sakiau, jog kai kurie turi tik vieną), kuris tapo slaugu. Ilgai dėl jo koviausi, jog jį priimtų kaip slaugą, gal ir testą nelabai gerai atliko, bet tiek meilės ir šilumos šis žmogus turi... Galiausiai man pavyko, jis buvo priimtas į medikų komandą. Tai va, sekmadienį ateinu į bazę, jis atejo man padėkoti, sakė net į mišias nėjo, nes norėjo mane pamatyt. Atsiprašinejo, jog neturi man ko padovanot. Kvaila buvau, net pamiršau nuotrauką padaryt su juo.. Tiek jau to, liks prisiminimas.
Šiuo metu su vaikais gaminam pompom'us, lėlytes. Praėjusia savaitę atšventėm tarptautinę rankų plovimo dieną, kuri buvo labai smagi šventė, su tradiciniais muzikantais, šokiais ir muilo dalybom. Tai buvo pirma mano organizuota distribucija, kuri visai neblogai pavyko.
Nuo šiandien man liko tik savaitė ir trauksiu link namų, o po to net gi ir į Lietuvą. Ilga kelionė namo, su 8 valandom kelio mašina, 12 valandų skrydžiu ir 3,5 traukiniu, bet užtat yra laiko apgalvot praleistą laiką.
A tiesa, pagalvojau kas būtų jeigu grįžčiau į lietuvą serganti ebola. Mačiau vilniuj planuojama evakuoti visą ligoninę ar skyrių, ir net jau palata paruošta. Bet pagal medikų aprangą... Sirgčiau ne viena :)
Juokauju žinoma, bet pirštinių jiems trūksta. Gerai, viskas, myliu, bučiuoju. Laikykitės!!!
P.S. norėjau įdėti nuotraukų, bet internetas tikrai kažkur anapus (kai atvaziuojam į bazę, visada gaunam SMS: sveiki atvykę į Centrinės Afrikos Respublika!)
Vakar mieste buvau pavadinta Ebola. Šiuo metu vis labiau taip vadina baltuosius.
Mieste viskas aprimo. Praėjusią savaitę antibalaka planavo užimti miesta, kuriame esame, bet galiausiai niekas neįvyko. Šiaip spėju jog čia yra daugiau karių, armijos ir policijos, bei įvairių brigadų, nei gyventojų.
Aną savaitę mirė vienas vaikas, kuris sirgo tuberkulioze, buvo pavargęs ir net nebenorėjo gyvent.. Dabar visa ligoninė kalba, jog tėvai jį uždusino. Gal ir tiesa.. Šiandien prie vartu įvyko vienos moters persileidimas, net foetus jau buvo... Gyvenimas yra lygiai toks, koks yra. Kasdieniniai atradimai moko, brandina, stiprina..
Savaitgalį buvau sugrįžus į savo pirmą projektą, kiek džiaugsmo, kiek pasiilgtų žmonių.. Labai šilti prisiminimai, palikau ten dalelę širdies. Su barais, kur muzika per stipri, kur alus šiltas, kur vanduo neteka iš krano, kur pilna mangų, pasiflorų, saulės, nuostabių šokėjų ir turgaus su ožkom..
Sekmadienį, prieš išvažiuojant, sutikau vieną iš nuostabių buvusių sargų, Ngonina (čia jo vardas ir pavardė, kur seniau sakiau, jog kai kurie turi tik vieną), kuris tapo slaugu. Ilgai dėl jo koviausi, jog jį priimtų kaip slaugą, gal ir testą nelabai gerai atliko, bet tiek meilės ir šilumos šis žmogus turi... Galiausiai man pavyko, jis buvo priimtas į medikų komandą. Tai va, sekmadienį ateinu į bazę, jis atejo man padėkoti, sakė net į mišias nėjo, nes norėjo mane pamatyt. Atsiprašinejo, jog neturi man ko padovanot. Kvaila buvau, net pamiršau nuotrauką padaryt su juo.. Tiek jau to, liks prisiminimas.
Šiuo metu su vaikais gaminam pompom'us, lėlytes. Praėjusia savaitę atšventėm tarptautinę rankų plovimo dieną, kuri buvo labai smagi šventė, su tradiciniais muzikantais, šokiais ir muilo dalybom. Tai buvo pirma mano organizuota distribucija, kuri visai neblogai pavyko.
Nuo šiandien man liko tik savaitė ir trauksiu link namų, o po to net gi ir į Lietuvą. Ilga kelionė namo, su 8 valandom kelio mašina, 12 valandų skrydžiu ir 3,5 traukiniu, bet užtat yra laiko apgalvot praleistą laiką.
A tiesa, pagalvojau kas būtų jeigu grįžčiau į lietuvą serganti ebola. Mačiau vilniuj planuojama evakuoti visą ligoninę ar skyrių, ir net jau palata paruošta. Bet pagal medikų aprangą... Sirgčiau ne viena :)
Juokauju žinoma, bet pirštinių jiems trūksta. Gerai, viskas, myliu, bučiuoju. Laikykitės!!!
P.S. norėjau įdėti nuotraukų, bet internetas tikrai kažkur anapus (kai atvaziuojam į bazę, visada gaunam SMS: sveiki atvykę į Centrinės Afrikos Respublika!)
jeudi 9 octobre 2014
Karo pabaiga
Sveiki,
Na va, nuotykiai tęsiasi. Rodos karas šia savaitę baigėsi. Juokauju, žinoma. Bet bent jau vietiniai taip mano. O dažnai vietiniai mano gerai. Visos bėdos yra tame, jog abi šalys reikalauja tokios "tarpšalinės" zonos. Ir ta žona yra miestas kuriame esame. Tai va, rodos ir anti balaka jau daugėja mieste ir kiti kalba jog jie bandė sukurpti paktą su misca, jog užimtų miestą. Misca tai tarptautinė CAR palaikymo misija. Trumpai, tarptautinė gerai ginkluota armija. O anti balaka - drimedrolio privivalgę vaikigaliai. Turėtų būti smagus šou jei tai realiai įvyktų. Ginkluoti narkomanai. Mmm... Bet neįvyks. Tad nėra ko bijot.
Tad vis dar dirbam, tik su dideliais suvaržymais. Aną dieną turėjau teisę išeitį į turgų, tai net baisu pasidarė nuo tokio žmonių kiekio ir nebežinojimo kaip reaguoti.
Tiesą pasakius, tie suvaržymai rauna stogą. Skaitau milijoną knygų, kad pamirščiau kalėjimą. Bet suprantu, jog sekančios mano misijos bus saugesnės ir laisvesnės. Kažkaip viskas kas vyksta, man tikrai neatrodo baisiai, be abejo, neisiu pasivaikščioti kai jie visi šaudosi, bet kai ramu tai ramu.
Tik kažkaip man neišeina stebėt pasaulio pro automobilio langą, kai visi šaukia "nasara nasara" (baltas). Neišeina neit į turgų, derėtis su pardavėjom, į barą, stebėt žmonių esant tarp jų. Neišeina būt visada apsaugota. Norisi laisvės ir savo pačios sprendimų.
Bučkiai ir linkėjimai.
Pasiilgau
Na va, nuotykiai tęsiasi. Rodos karas šia savaitę baigėsi. Juokauju, žinoma. Bet bent jau vietiniai taip mano. O dažnai vietiniai mano gerai. Visos bėdos yra tame, jog abi šalys reikalauja tokios "tarpšalinės" zonos. Ir ta žona yra miestas kuriame esame. Tai va, rodos ir anti balaka jau daugėja mieste ir kiti kalba jog jie bandė sukurpti paktą su misca, jog užimtų miestą. Misca tai tarptautinė CAR palaikymo misija. Trumpai, tarptautinė gerai ginkluota armija. O anti balaka - drimedrolio privivalgę vaikigaliai. Turėtų būti smagus šou jei tai realiai įvyktų. Ginkluoti narkomanai. Mmm... Bet neįvyks. Tad nėra ko bijot.
Tad vis dar dirbam, tik su dideliais suvaržymais. Aną dieną turėjau teisę išeitį į turgų, tai net baisu pasidarė nuo tokio žmonių kiekio ir nebežinojimo kaip reaguoti.
Tiesą pasakius, tie suvaržymai rauna stogą. Skaitau milijoną knygų, kad pamirščiau kalėjimą. Bet suprantu, jog sekančios mano misijos bus saugesnės ir laisvesnės. Kažkaip viskas kas vyksta, man tikrai neatrodo baisiai, be abejo, neisiu pasivaikščioti kai jie visi šaudosi, bet kai ramu tai ramu.
Tik kažkaip man neišeina stebėt pasaulio pro automobilio langą, kai visi šaukia "nasara nasara" (baltas). Neišeina neit į turgų, derėtis su pardavėjom, į barą, stebėt žmonių esant tarp jų. Neišeina būt visada apsaugota. Norisi laisvės ir savo pačios sprendimų.
Bučkiai ir linkėjimai.
Pasiilgau
samedi 4 octobre 2014
Ministro diena
Senai jums jau ka pasakojau.. Internetas
neveike.
Siandien vienas is mano komandos nariu Jauba,
idarbintas uzvakar atejo su manim kalbeti. Zmogus gal kiek tylokas, nedrasus,
bet uztat labai apsidzauge jog ryt jis nedirbs (avinelio diena). Kadangi musu
visas veiklas pabegeliu stovykloje perima Raudonasis Kryzius, tai jie labai
sumazina atlyginimus ir pan. Bet ka as jums norejau papasakoti visoj toj
istorijoj, jog Jauba atrode kaip tas tetis zuikis, kur sovietiniam filmuke
isejo vaikams obuoliu ieskoti. Ir kur jam nelabai sekesi, nes ir audra atejo,
ir vilkas uzpuole, o jis apie savo zuikiukus kalbejo. Tai ir Jauba, sako man
atlyginimas nesvarbu, daug nereikia, bet jeigu dar sumazinsit, o man paciam
nuvaziuot iki stovyklos reiks, tai zuikiukams nieko neliks. Pakeisim darba, ne zveris
gi as. Kad zuikiuku nuo maisto stokos ir perkudimo patiems nereiketu gydyti.
O daugiau kaip ir nieko, nes kadangi esam
« ant sienos » tai iseit niekur negalim, visur tik nuveza ir po to
arba stovykloj dirba, arba ligoninej, arba nutriciniam centre (as nezinau kaip
nutricini centra lietuviskai pavadint, bet tai nera serganciuju anoreksija ar
bulimija centras, o daug daug mazu vaikiuku, kuriuos mamos eidamos keturis ar
penkis menesius per savanas ir dziungles, nese, nes nenorejo buti sukapotos gabalais ir joms nelabai sekesi nei rasti maisto, nei darbo, nei pinigu. Tad
kai kurie buna labai liudnoj situacijoj, bet kasdiena lankant, labai dziugu
stebeti ju gerejima). Man labai pasiseke su darbu, nes as dirbu visuose
trijuose centruose, tad ir suku tokius ratus.
Siandien atvaziavo i stovykla koks tai
ministras. Nuo pat ryto jungtines tautos (neklauskit ka as apie juos manau, nes
susipyksim) pradejo deti ant karkasu plastic
sheeting (pleveles ?), viska puosti, keisti ir grazinti. Zodziu, net
juokinka.. Raudonasis kryzius irgi viska organizavo, kede skaptavo (ne kede, o
visa sosta, kurio veliau nusprende nenaudoti). Po to minia pradejo plusti ir
viskas vyko tiesiai prie musu ligonines. Tad mamos su vaikais praeiti negalejo.
Kadangi buvau atvaziavusi trumpam laikui, o isvaziuot del to ministro
negalejau, tai pasidariau tvoroj skyle, atsistojau tokioj vietoj kur galejau
matyti ateinancias motinas (nors pazistu ne visas, bet bandziau susikalbeti
mano menkomis fulfulde ziniomis) ir praleidinejau pas gydytoja pro tvoros
skyle. Ta proga idegiau kaip burokelis, nors siaip cia ganetinai salta.
Tokie paprasti tie musu nuotykiai, gyvenam
uzdaryti bazej, nebuvau nei turguj nei dar kur, nes del kidnapping rizikos, jie labai bijo ir mus saugo.
Spalio penkiolikta yra tarptautine ranku
plovimo diena, nepamirskit ! Ta proga organizuojam visa svente, ziuresim
kaip seksis. Bandau deretis del kvepiancio muilo dalybu, nors visi mane durnina
ir del muilo ir del kvepiancio. Kazkaip vietiniam cia toks issiknisinejimas atrodo.
Kam kvepiancio, jei visi priprate prie ukinio ? Bandziau pasakoti ir kaip
zmonems sukurti svente, ir kaip smagu kartais moterims pasijusti moterims…
Nelabai suprato, bet sake gal uzsakys. Zinau kad gal. Bet gal ?
Buckiai, iki
Keleta nuotrauku is mano spalvingos kompanijos:
Ligonine pries audra:
Ligonine pries audra:
Einam vandens
Ryziu valgytojai
Ryziai 17000 pabegeliams, uzteks?
Bendras vaizdas pries atvaziuojant ministrui
Vaikai
Kirmelaite
...
vendredi 3 octobre 2014
Neramumai
Sekmadienis. Laikas naujienoms. Man sekasi gerai, nors kai kurie iš jūsų žino jog nuotykių daug.
Pradedam?
Nežinau ar pasakojau jog miestas kuriame esu yra padalinta į dvi dalis: viena priklauso Kamerūnui, kita Centrinės Afrikos Respublikai. Tad nuotykiai parasti: vieną naktį prasidėjo kažkokie susišaudymai, tad iš ryto mus visus išsiuntė priverstiniam poilsiui į kitą miestą porai dienų. Viskas aprimo.. Nieko ten labai ypatingo.
Bet va, užvakar sėdim sau su kolegomis mitybos centre esančioje pavėsinėje, diskutuojam, ir vienu metu matau kokį penkiasdešimt moterų atlekiančių su savo vaikais į mus. Nelabai suprantu kas vyksta. Išgirstu rafalinius šūvius.. visi guli ant žemės ir nekvėpuojam. Viskas nebuvo tiek baisu, kiek tų karo pabėgėlių moterų baimės pilnos akys, klausimas kas vyksta, tarsi aš žinočiau kur ir kaip?
Galiausiai atsakymas buvo trumpas ir net piktai kvailas: bataliono kapitonas persišovė pėdą, ir kareiviai beveždami jį į ligoninę norėjo išsklaidyti minią pradėjau šaudyti į ora. Bet šalia ligoninės!!!
Šalia persigandusių motinų. Šalia jų prisiminimų apie išžudytas šeimas, dingusius vaikus, prarastus brolius..
Tai taip ir gyvenam. Šiek tiek pasislėpę. Bet darbas labai įdomus. Tad visa tai mažai rūpi.
Maistas čia sakyčiau švelniai tariant ne koks. Virėjas sakosi buvęs kokio tai restorano vedėjas. Gal. Bet blogas vedėjas. Be to čia nėra jokių vaisių, tik bananai.
Va jums spalvingas apetito testas.
Vakarienė
Pradedam?
Nežinau ar pasakojau jog miestas kuriame esu yra padalinta į dvi dalis: viena priklauso Kamerūnui, kita Centrinės Afrikos Respublikai. Tad nuotykiai parasti: vieną naktį prasidėjo kažkokie susišaudymai, tad iš ryto mus visus išsiuntė priverstiniam poilsiui į kitą miestą porai dienų. Viskas aprimo.. Nieko ten labai ypatingo.
Bet va, užvakar sėdim sau su kolegomis mitybos centre esančioje pavėsinėje, diskutuojam, ir vienu metu matau kokį penkiasdešimt moterų atlekiančių su savo vaikais į mus. Nelabai suprantu kas vyksta. Išgirstu rafalinius šūvius.. visi guli ant žemės ir nekvėpuojam. Viskas nebuvo tiek baisu, kiek tų karo pabėgėlių moterų baimės pilnos akys, klausimas kas vyksta, tarsi aš žinočiau kur ir kaip?
Galiausiai atsakymas buvo trumpas ir net piktai kvailas: bataliono kapitonas persišovė pėdą, ir kareiviai beveždami jį į ligoninę norėjo išsklaidyti minią pradėjau šaudyti į ora. Bet šalia ligoninės!!!
Šalia persigandusių motinų. Šalia jų prisiminimų apie išžudytas šeimas, dingusius vaikus, prarastus brolius..
Tai taip ir gyvenam. Šiek tiek pasislėpę. Bet darbas labai įdomus. Tad visa tai mažai rūpi.
Maistas čia sakyčiau švelniai tariant ne koks. Virėjas sakosi buvęs kokio tai restorano vedėjas. Gal. Bet blogas vedėjas. Be to čia nėra jokių vaisių, tik bananai.
Va jums spalvingas apetito testas.
Mano kolegė irgi spalvinga nuostabi moteriškė, pilna gyvenimo džiaugsmo ir meilės
Vakarienė
Inscription à :
Articles (Atom)
